„Talentai turi savo vietą skirtingose smegenų srityse: organologijos apžvalga Andriaus Sniadeckio darbuose“. Andriaus Sniadeckio skaitymai 2023 metais

Dr. Birutė Railienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

Dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Vilniaus universitetas

 

2023 m. lapkričio 29 d. Prancūzų institute Lietuvoje įvyko kasmetiniai Andriaus Sniadeckio skaitymai. Rengėjai: Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija; partneriai: Prancūzų institutas Lietuvoje; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika bei Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras; Lietuvos neurologų asociacija. Sklaidos stilių sukūrė dailininkė Miglė Datkūnaitė. Rėmėjai: Rūta ir Rimvydas Baranauskai. Informacinis rėmėjas laikraštis Mokslo Lietuva. Renginio vaizdo įrašą paskelbsime vėliau. Vikos Petrikaitės nuotraukos.

Renginio dalyvius šeimininkų vardu pasveikino Viktorija Jurkevič-Chiaese, direktoriaus asistentė, atsakinga už universitetinį ir mokslinį bendradarbiavimą. Mediatekos vadovė p. Agnė Judžentytė-Žalguvienė renginio pradžioje pakvietė visus dalyvius į trumpą ekskursiją, kurios metu apžiūrėjome patalpas, susipažinome su instituto 25 metų istorija Vilniuje. Mūsų renginys, kaip sužinojome, vyko kambariuose, kur ir gyveno Andrius Sniadeckis.

Agnė Judžentytė-Žalguvienė:

„Puošnūs namai, pažymėti pirmuoju Didžiosios gatvės numeriu, kuriuose jau 25 metus yra įsikūręs Prancūzų institutas Lietuvoje, atmintyje asocijuojasi su šveicarų gydytojais Johanu Peteriu Franku ir ypač jo sūnumi Jozefu, kurie buvo pakviesti į Vilnių XIX a. pradžioje dėstyti Vilniaus universitete ir šiuose namuose gyveno (1804–1823). Iš kitų šiame name gyvenusių Universiteto profesorių galima paminėti skulptorių Kazimierą Jelskį (1811–1832) bei medicinos profesorių Andrių Sniadeckį. 1812 m. Frankų namuose laikinai įsikūrė Prancūzijos kariuomenės intendantūra ir iždinė, kurias tvarkyti tuo metu buvo paskirtas Napoleono armijos intendantas Anri Beilis (vėliau išgarsėjęs Stendalio vardu). Taigi, šis pastatų ansamblis sostinės gyventojams yra žinomas kaip Franko–Stendalio namai.“

Šių metų skaitymų tema – organologijos apžvalga Sniadeckio darbuose. Sužinojome, kuriose smegenų srityse slepiasi žmogaus talentai. Pranešėjai Polas Elingas (Paul Eling) iš Radboud universiteto (Nyderlandai) ir Stenlis Fingeris (Stanley Finger) iš Vašingtono universiteto (JAV) pasakojo apie XVIII a. pab. – XIX a. pradžios organologijos koncepciją, kurios pradininkas buvo F. J. Galas (Gall) ir iš kurios vėliau išsivystė lokalizacijos galvos smegenų žievėje teorija.

Polas Elingas ir Stenlis Fingeris:

„Galas turėjo nemažai įtakos Vilniuje dirbusiems mokslininkams. (…) Liudvigas Heinrichas Bojanus (Ludwig Heinrich Bojanus) (…) vienas pirmųjų apibendrino [Galo] teorijos principus straipsnyje, paskelbtame 1802 m. (…) Andrius Sniadeckis 1805 m. [laikraštyje] Dziennik Wileński paskelbė straipsnį apie Galo sistemą. (…) Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas taip pat buvo svarbūs, populiarinant Galo mokslą: tėvas Frankas simpatizavo Galo idėjoms; nors jo sūnus Jozefas Frankas asmeniškai pažinojo Galą ir manė, kad kai kurie [jo teorijos] elementai yra įdomūs, galiausiai atmetė organologijos doktriną.“

Pranešėja dr. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė aptarė Andriaus Sniadeckio indėlį į organologijos mokslo sklaidą XIX a. pradžios Vilniuje.

Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė:

„Nors Franco Jozefo Galo (1758–1828) pristatyta viena pirmųjų galvos smegenų lokalizacijos teorijų tuo metu prieštaravo Andriaus Sniadeckio (1768–1838) galvos smegenų vientisumo idėjai, išreikštai „Organinių būtybių teorijoje“, Sniadeckis teigiamai vertino naująją teoriją bei buvo pirmasis, populiarinęs  Galo organologijos mokslą ne tik Vilniaus universitete, bet ir Vilniaus visuomenėje XIX a. pradžioje.“

Skaitymams pasirinktas 1805 m. skelbtas Sniadeckio straipsnis „Trumpa paskaita apie Galo sistemą, pridedant kai kurias pastabas apie jo mokslą“[1]. Straipsnį į lietuvių kalbą išvertė Førde centrinėje ligoninėje (Norvegija) dirbanti Arleta Bublevič, pasidalinusi vertimo iššūkiais.

Arleta Bublevič:

„Mano, kaip ir kitų Vilniuje gimusių etninių lenkų (…) kalbos suvokimas skiriasi nuo lenkų, gyvenančių Lenkijoje. Mes nuo vaikystės girdime slavų kalbų mišinį, kurio pagrindinis žavesys yra tas, kad iki šiol mūsų kasdienėje kalboje yra vartojami senoviniai žodžiai (…) [kurie yra] vis dar gyvi Vilniaus krašte (…). Teko nemažai domėtis ir ieškoti, kokią prasmę tie senoviniai žodžiai turėjo XVIII–XIX amžių sandūroje bei kaip ši prasmė keitėsi ir vystėsi, bėgant laikui.“

Skaitymuose susidarė graži tradicija – sklaidyti originalų leidinį, kuriame paskelbtas skaitomas tekstas. 1805 m. laikraštį Dziennik Wileński renginio dalyviams pristatė kultūros istorikas ir renginio mecenatas Rimvydas Baranauskas.

Rimvydas Baranauskas:

„Pirmaisiais, 1805–1806-aisiais, leidimo metais Dziennik Wileński buvo rimtas periodinis mokslinis leidinys, į kurį buvo dedamos Vilniaus universiteto profesūros naujausios akademines studijos ir straipsniai. Tuo metu retas miestas Europoje turėjo tokį tikslinį periodinį leidinį. Šį reiškinį laikyčiau akivaizdžiu ir svariu įrodymu, patvirtinančiu Vilniaus universiteto reikšmę ir įtaką Vilniaus miesto ir vilniečių gyvenimui pirmąjį XIX a. dešimtmetį.“

Andrius Sniadeckis buvo savo laikmetį pralenkusi asmenybė, nevengusi drąsių mokslinių sprendimų, atvėrusi naujus organinės chemijos, biochemijos mokslo horizontus. Visas jėgas jis skyrė jaunosios kartos, jos šviesiausios dalies – studentų – ugdymui. Jis matė savo idėjų tąsą jaunų, talentingų sekėjų veikloje. Šią Sniadeckio estafetę atgaivino mūsų gerbiamas mecenatas bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įsteigusi ir 2018 m. pirmą kartą įteikusi Andriaus Sniadeckio stipendiją. Stipendija teikiama kasmet per Andriaus Sniadeckio skaitymus. 2023 m. Andriaus Sniadeckio stipendija buvo skirta Vilniaus universiteto studentams: Skaistei Vaitkevičiūtei (I studijų pakopa, Genetikos programa, 3-as kursas) ir Karoliui Krinickiui (I studijų pakopa, Genetikos programa, 4-as kursas). Stipendiją įteikė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslo programų vadovas Edvinas Stankevičius.

Edvinas Stankevičius:

„Stipendijos tikslas – skatinti Vilniaus universiteto gyvybės ir fizinių mokslų chemijos krypties programų studentus siekti aukščiausių studijų rezultatų ir planuoti karjerą gyvybės mokslų srityje. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie mokslo sklaidos visuomenėje, Andriaus Sniadeckio vardo garsinimo ir, kas labai svarbu, naujos tyrėjų kartos ugdymo.“

Renginio pabaigoje, prie karšto gėrimo puodelio, dalyviai ir organizatoriai svarstė, kokį Andriaus Sniadeckio darbą skaitysime ir kur susitiksime kitais metais. Skaitymų data numatyta 2024 m. lapkričio 29 d. (penktadienį).

Toliau pateikiame ištraukas, kurias perskaitėme renginio metu.

 

Trumpa paskaita apie Galo[2] sistemą, prijungiant kai kuriuos pastebėjimus apie jo mokslą

(Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką)

Andrius Sniadeckis (Jędrzey Sniadecki)

Publikuota 1805 m. žurnalo Dziennik Wileński 1 tome, 16-42 psl.

Iš lenkų kalbos vertė gyd. Arleta Bublevič

Gydytojo Galo fizionomijos sistema iki šiol jokių kitų autorių nebuvo paskelbta svarbiu darbu, išskyrus viename laiške,[3] skirtame baronui Retzer,[4] kuris davė pradžią panašiems laiškams ne tik vokiečių, bet ir kitomis kalbomis ir patraukė visų dėmesį. Kokia lemtis belauktų šio mokslo, jis neabejotinai turi genialumo bruožų ir išskirtinės drąsos ir, panašu, daug svarbių tiesų, itin dominančių žmogų. Todėl manydami, kad jis vertas visuomenės dėmesio, tikimės mūsų skaitytojams padaryti paslaugą, kuomet pateiksime trumpiausią [Galo mokslo] aprašymą, pridedant kai kuriuos pastebėjimus.

(…)

 

Visuose gyvūnų jutimo organuose aiškiausiai matoma – kuo organas platesnis, tuo jutimas greitesnis. Gyvūnų anatomijos [mokslas] rodo: kuo gyvūno smegenys didesnės, tuo jo proto galios turi daugiau gebėjimų. Tiriant žmogų pastebėta, kad pirmaujančiųjų moksle smegenys yra didesnės ir sunkesnės negu bukųjų ar nevykėlių (tępych lub niedołężnych). Galo atlikti gyvūnų stebėjimai įtikino: kuo sugebėjimas ar polinkis didesnis, tuo platesnė už jį atsakinga smegenų sritis.

(…)

 

Visos, mažiau kilnios smegenų dalys, reikalingos tik gyvybei palaikyti arba perduodančios nervus jutimo organams (narzędzióm zmysłowym), guli kaukolės dugne ir yra bendros beveik visoms gyvūnų rūšims. Tačiau kuo labiau gyvūnai tobulėja, tuo daugiau smegenų pasiskirsto šonuose ir viršuje, taip, kad labiausiai iškili ir plati kakta rodo kilniausias smegenų dalis.

(…)

Ištvirkimo organas (organ lubieżności, Fig. 2, N. 2). Populiarioji nuomonė skelbia, kad tobulas dauginimosi organų išsivystymas yra pagrindinis fizinę meilę žadinantis veiksnys. Viską apmąstęs autorius, pastebėjęs dažnai neįprastą ištvirkimą vaikų ir eunuchų tarpe, suprato, kad reikėtų surasti atskirą smegenų organą, [atsakingą už ištvirkimą]; ir už tai atsako smegenėlės (cerebellum). Kuo didesnės smegenėlės, tuo iškilesnė galinė ir apatinė galvos dalis, tuo storesnis sprandas. Šis organas turėtų būti labai didelis toms pamišusioms moterims, kurių [ligai] duotas nimfomanijos pavadinimas (nymphomania).  Šis organas didžiausias beždžionių, žvirblių, balandžių, gaidžių ir t.t. [galvose]. Vaikams ir mulams – visiškai neženklus.  (…)

Puikybės organas (organ wyniosłości, Fig. 1, N. 26). Užima viršugalvį. Skirtinga [organo] išvaizda lemia skirtingus polinkius, bet visi jie susiję su puikybe. Apvalus šio organo iškilumas reiškia norą iškilti ir dominuoti, ambicingumą. Pailgai ištįsęs organas reiškia puikybę arba įžūlų pasididžiavimą. Skersai ištįsęs – tuštybę, tuščias pastangas įrodyti tai, kuo nesame iš tikrųjų.   (…)

Meilės tiesai organas (organ miłości prawdy, Fig. 1, N. 27). Nėra tiksliai žinoma jo vieta: tai nieko keista, nes žmonės paprastai mėgsta meilikavimus ir bijo tiesos, todėl Galas ir jo pasekėjai turės peržiūrėti dar daugybę kaukolių, kol jį atras. Reikėtų jo ieškoti Henriko IV[5] galvoje. Remiantis paskutiniais tyrimais matoma, kad melagiai šioje vietoje turi ženklų įdubimą.

[1]Śniadecki, Jędrzej. Krótki Wykład Systematu Galla z przyłączeniem niektórych uwag nad iego Nauką. Dziennik Wileński, 1805, T. 1, nr 1, p. 16-42.

[2] Pranciškus Juozapas Galas, gimęs Tyfenbrune, Švabijoje (dabartinės Bavarijos teritorijoje), nuo 1785 m. gyvena Vienoje, kur užsiima medicinine praktika (aut. past.).

[3] Gall FJ. Schreiben über seinen bereits geendigten Prodromus über die Verrichtungen des Gehirns der Menschen und der Thiere, an Herrn Jos. Fr. von Retzer. Der Neue Teutsche Merkur 1798; 3: 311-32 (vert. past.).

[4] Šis laiškas randamas apžvalgoje Wielanda, Neuer Deutscher Mercur, 1798 metais (aut. past.).

[5] Tikriausiai – Henrikas IV Burbonas Navarietis (1553 – 1610), Navaros ir Prancūzijos karalius, Burbonų dinastijos pradininkas. Jo vestuvių su Margarita de Valua (1553 – 1615) naktis vadinama Baltramiejaus naktimi, kurios metu buvo išžudyti hugenotai (vert. past.).